201020112012

Apie mus žiniasklaidoje

Šis ruduo akademinės bendruomenės nariams buvo tarsi naujas etapas, kai nuo rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą buvo numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Ne paslaptis, kad daugelis aukštųjų mokyklų ir jų padalinių tai padarė tiesiog mechaniškai padaugindami turėtus kreditus iš koeficiento.

Studentai (nuotr. Fotodiena.lt/Audriaus Bagdono)

Skaičiuojami paskutiniai nacionalinio studijų kultūros kaitos projekto, siekiančio pakloti kokybinius pamatus Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemai (ECTS) Lietuvoje, žingsniai. Baigiami ruošti pagrindiniai projekto dokumentai, tarp kurių esminis – koncepcija. Viena projekto eksperčių, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto prodekanė doc. dr. Diana Šileikaitė - Kaishauri pateikia savo komentarą apie tai, kuo šis projektas, jo inicijuota kaita, jo rengiami dokumentai bus naudingi Lietuvos aukštajam mokslui ateityje, su kokiomis pagrindinėmis problemomis susidurta, kokie buvo esminiai diskusiniai taškai ir kaip jie spręsti.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.
Simo Bernoto nuotr.

Šis ruduo akademinės bendruomenės nariams buvo tarsi naujas etapas, kai nuo rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą buvo numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Ne paslaptis, kad daugelis aukštųjų mokyklų ir jų padalinių tai padarė tiesiog mechaniškai padaugindami turėtus kreditus iš koeficiento. Tačiau šiuo metu vykstantis „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektas siekia daugiau – jis nori inicijuoti kultūrinės kaitos procesus ir padėti suvienodinti Europos bei Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Todėl projekto ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baiginėja dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.

Šie mokslo metai buvo tas slenkstis, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai. Nacionalinės reikšmės ECTS projektas neretai pavadinamas vieninteliu keliu į akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimą Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais. Tuo tarpu studentams jis turėtų sietis su kokybiškai kitokiu pasiekimų vertinimu, kitaip organizuojamomis studijomis ir apskritai – kiek kitokiu požiūriu į studentą.

Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai. Nuo šių mokslo metų pradžios pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą mūsų šalyje pradėta taikyti naujoji kredito samprata.
Studentai (123 com. nuotr.)

Vis dažniau kalbant apie Lietuvoje vykstančią aukštojo mokslo reformą, pabrėžiama į studentą orientuotų studijų svarba. Bet ką gi tai reiškia? Priešingybė į studentą orientuotam mokymui būtų į dėstytoją orientuotas mokymas. Greičiausiai visi turi patirties, kai būtent pastarasis požiūris labiau tinka procesui aukštajame moksle apibūdinti, įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) Muzikos ir dailės ekspertas dr. Jeremy Cox. Jo manymu, nereiktų visko supaprastinti ir priešpastatyti šiuo du mokymo būdus vieną prieš kitą, nes tokia požiūrių dichotomija verčia daugelį dėstytojų užimti gynybinę poziciją.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.
Forumas MRU (nuotr. Balsas.lt)

Šie mokslo metai tapo slenksčiu, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai. Vienas projekto ekspertų, Mykolo Romerio universiteto prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas pateikia projekte ruošiamos koncepcijos komentarą.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.
Studijos (nuotr. SXC) (nuotr. Balsas.lt)

Šie mokslo metai buvo tas slenkstis, kai pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės, o tam suburti Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – nacionalinio projekto ekspertai – baigia ruošti rekomendacijas kokybinei kaitai. Nacionalinės reikšmės ECTS projektas neretai pavadinamas vieninteliu keliu į akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimą Lietuvoje ir su savo užsienio partneriais. Tuo tarpu studentams jis turėtų sietis su kokybiškai kitokiu pasiekimų vertinimu, kitaip organizuojamomis studijomis ir apskritai – kiek kitokiu požiūriu į studentą.
15 min.lt nuotr.

Pirmąją spalio savaitę Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai – beveik 200 įvairių sričių ekspertų – buvo sukviesti į pirmuosius tarptautinius tęstinius mokymus, kurių dalyviams buvo pristatytos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos nuostatos, principai bei diegimo patirtis. Tokie mokymai – tai sudėtinė nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ dalis.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.
Skaitymas (SXC nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)

Spalio 4 - 5 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai kviečiami į pirmuosius mokymus, pristatysiančius kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinę koncepciją, nuostatas, principus bei diegimo patirtį. Juos organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos dėl ECTS kredito turėtų įsigalioti jau nuo rugsėjo 1-osios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Jis tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepateikia instrumentų. Tą ir turėtų padaryti nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Ką Vytauto Didžiojo universiteto akademinei bendruomenei ir apskritai aukštajam Lietuvos mokslui kokybiškai naujo žada ECTS projektas? Kokie galimi tokios kaitos pliusai ar minusai? Kalbamės su VDU Edukologijos katedros vedėja prof. Margartita Teresevičiene.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė. Pažinties su ECTS pradžioje viskas būna neaišku, tačiau, kai gilinamasi, stebima užsienio patirtis, ieškoma pliusų, įvyksta kokybės perkainojimo lūžis.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.

Kasmet daugėjant pildančiųjų prašymus į užsienio universitetus, Lietuvos švietimo sistema ieško įvairiausių būdų, kaip šią tendenciją pristabdyti. Vienas geriausių variantų – kokybinė kaita, kurią joms žada šiuo metu šalyje vykdomas projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“. Perėjimas prie vieningos ECTS naujajame LR Mokslo ir studijų įstatyme numatytas jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios. Tai turėtų įtakoti kiekvienos aukštosios mokyklos ir visos Lietuvos švietimo sistemos kaitą, skatinti jaunimą pasilikti šalyje, o jau išvykusiems suteiktų galimybę be didelių biurokratinių trukdžių grįžti ir tęsti studijas Lietuvoje.

Nuvilnijus priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, kylant diskusijoms apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas, vis dažniau atsiranda lyginimų su aukštuoju mokslu užsienyje ir galimybėmis ten. Ką mūsų šalies švietimo sistema gali pasiūlyti ir kokius argumentus pateikti priklauso ir nuo vystomo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto. „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ - , įsitikinęs jo vadovas, Vilniaus universiteto prorektorius docentas, daktaras Juozas Galginaitis.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.

Pastaraisiais metais vis daugiau lietuvių trumpesniam ar ilgesniam laikui išvyksta studijuoti į užsienį. Lietuvos aukštosios mokyklos užsimojo juos parsivilioti ir nuo šių metų rugsėjo ketina pereiti prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Viliamasi, kad galimybė be biurokratinių trukdžių tęsti studijas Lietuvoje ne tik padės susigrąžinti lietuvius studentus, bet ir privilios užsieniečių.

Šis pavasaris ir vasaros pradžia – intensyviausias laikas nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dalyviams. Akademinės bendruomenės nariams kyla klausimai, kaip dirbsime ir kuo pasikeis studijų organizavimas nuo naujųjų mokslo metų, kai 2011 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Todėl projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baiginėja dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.

Šiuo metu Lietuvoje į nacionalinę aukštojo mokslo sistemą diegiama europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS, angl. European Credit Transfer System). Ji pagrįsta studento darbo laiku, reikalingu studijų rezultatų pasiekimui ir dalykinių bei bendrųjų kompetencijų įgijimui. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės dr. Žymantės Jankauskienės, naujoji sistema skatina įsisąmoninti, kad studijų kreditas - tai matavimo vienetas, kuriuo išreiškiama būtent studento mokymosi apimtis.

Plačiau apie tai - pridedamame žiniasklaidos sąraše.

Šis pavasaris ir vasaros pradžia – intensyviausias laikas nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dalyviams. Akademinės bendruomenės nariams kyla klausimai, kaip dirbsime ir kaip pasikeis studijų organizavimas nuo naujųjų mokslo metų, kai 2011 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Todėl projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baigia rengti dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.
Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata