201020112012

Naujienos

D. Savičiūtės nuotr.

Lietuvos aukštajam mokslui – europinė patirtis

Belgijoje dvi dienas trukusios stažuotės metu Lietuvos akademinės visuomenės atstovams pristatytos Europos Komisijos nubrėžtos aukštojo mokslo politikos gairės, dar kartą diskutuota dėl Bolonijos deklaracijos veikimo, aptartos kitos svarbiausios su studijomis susiję gairės, rekomendacijos, kuriant naująją vieningą nacionalinę kreditų sistemą. Lietuvos ekspertai taip pat lankėsi ir viename stipriausių Europos universitetų Gente (Ghent, Belgija), kur jau du dešimtmečius ši sistema sėkmingai funkcionuoja, dalijosi patirtimi, aptarė Lietuvos švietimo sistemos laukiančius bendruosius iššūkius.

 

Pasak projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertės, Vytauto Didžiojo universiteto Edukologijos katedros vedėjos prof. Margaritos Teresevičienės, buvo daug diskutuota, kokią reikšmę studijų kokybė turi studentų mobilumui, mainams, kaip naujoji sistema turėtų pasitarnauti studentui. Pasauliui globalėjant, aukštojo mokslo erdvė traukiasi, studijos tampa labiau pasiekiamos esant bet kokiame žemyno taške. Viskas mažėja ir spaudžiasi laiko bei erdvės požiūriu, todėl ir aukštasis mokslas privalo reaguoti bei reaguoja į šią situaciją.

 

Tam ir reikalingas studijų programų palyginamumas, o viena priemonių – ECTS. Apie jos veikimą praktikoje projekto ekspertai – dvidešimties skirtingų sričių specialistų grupė – galėjo išgirsti tiesiai iš savo kolegų Ghent‘o universitete. Jie vieni pirmųjų pradėjo dirbti pagal Tuning Educational Structures in Europe (Tuning) metodiką, kuria ir paremtas ECTS kūrimas kiekvienoje valstybėje. Todėl šiuo metu vienu stipriausių pripažįstamas Ghent‘o universitetas gali džiaugtis puikiai išvystyta studijų kokybe, studentų mobilumu, rinkos poreikius atitinkančiomis studijų programomis, apskritai vieningu sistemišku požiūriu į visą studijų procesą.

 

„Tuo tarpu Lietuvoje neretai dar trūksta ne tik požiūrio į studijas kaitos, kai būtų pradėtas skaičiuoti ne tik dėstytojo, bet ir studento darbo laikas, ne tik įsiklausymo į rinkos poreikius, bet ir priemonių, kaip tai padaryti,“ – teigia M. Teresevičienė. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. ECTS Lietuvoje projektas ir skirtas šiems instrumentams kurti.

 

Projektas prasidėjo praeitų metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario mėnesio. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat pasitarnaus tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

 

 

 

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata