201020112012

Naujienos

Vieningas studijų kreditas – ne aritmetikos, o mąstymo kaitos klausimas

Vilniuje susirinkę akademinės visuomenės atstovai aptarė pirminius projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dokumentus. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kiek kitokią kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. Lietuvoje vykstančio nacionalinio projekto tikslas – surasti minėtus instrumentus ir būdus. 

 

Pasak šio „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projekto vadovo, Vilniaus universiteto prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, Lietuva viena paskutiniųjų Europoje pereina prie vieningo studijų kredito suvokimo. Nors šalies akademinei bendruomenei ECTS kreditas nėra naujiena, jie rašomi diplomų priedėliuose, tačiau tai vyksta matematiškai padauginant nacionalinius kreditus iš 1,5 karto. Tuo tarpu projektas siūlo kalbėti apie požiūrio į kreditą ir to, kas po juo slypi, kaitą, t. y. ko turi mokyti ir išmokyti dėstytojas, kokias žinias ir įgūdžius turi išsinešti studentas, kiek savo laiko jis turi praleisti ir pan. Tai sudėtingi procesai, nes kuriamos į studentą orientuotos studijos, o tam reikalingi ir kultūriniai mąstymo pokyčiai.  

 

Vienos dienos seminaro metu ekspertai aptarė projekte rengiamų dokumentų tarpinius rezultatus: užsienio šalių patirtį, kompetencijų plėtotės ir vertinimo metodikos klausimus, mokymosi rezultatų ir kreditų kaupimo bei perkėlimo metodikos integravimo į vidinio kokybės užtikrinimo sistemą rekomendacijas ir pan. Daugiausia diskusijų kėlė klausimai, ar tikrai studijas reiktų orientuoti į studentą, ar – tikslingiau – į kokybišką mokymosi procesą, aptartas studento ir dėstytojo, kaip partnerių, santykis, studentų darbo krūvio ribos ir pan. Taip pat buvo pabrėžta mokymų, seminarų, diskusijų apie studijų kaitą būtinybė.

 

Šis nacionalinis mąstymo ir kultūros kaitos projektas prasidėjo praeitų metų rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario mėnesio. Tikimasi, kad projekto metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Parengus būtinus dokumentus ir įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, ji padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

 

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata