201020112012

Naujienos

Profesinės veiklos lauko tyrimas: anglų filologams svarbiausia – praktiniai įgūdžiai

Atlikus Anglų filologijos srities absolventų ir darbdavių tyrimą, paaiškėjo, jog didžioji dalis (79 proc.) šią sritį baigusiųjų gerai ir labai gerai vertina universitete įgytą kvalifikaciją, o didžiausiu privalumu laiko puikų teorinį pasirengimą. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame be anglistų dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius.

 

Savo ruožtu vienos iš tiriamų grupių – anglų filologijos – absolventai geriau nei kitos absolventų grupės vertina universitete įgytas bendrąsias kompetencijas. Be to, čia skirtingai nei kitose kryptyse didesnė svarba yra teikiama komunikaciniams gebėjimams. Iš dalykinių kompetencijų anglų filologai labiausiai vertina akademinio rašymo ir gramatikos pagrindus. Labiausiai jiems trūksta pedagogikos, psichologijos įgūdžių ar bendrinių kursų (ekonomikos, filosofijos, informatikos), praktinio darbo mokyklose. Vis dėlto pastarieji dalykai (jų pobūdis, tematika) labai priklauso nuo to, kur baigęs absolventas įsidarbina. Taip pat šio tyrimo respondentai vienu pagrindinių minusų išskyrė per daug teorinius kursus.

 

Todėl tyrimo dalyviai kaip savo rekomendacijas pasiūlė anglų filologijos srities programų kūrėjams į programas įtraukti daugiau tokių praktinių dalykų, kaip vertimas, gramatika, fonetika, mokymo metodai (arba atnaujinti esamus), ar kursus, skirtus žodyno plėtrai (teisės, verslo, medicinos, politikos ir pan.). Taip pat buvo siūloma užmegzti daugiau kontaktų su angliškai kalbančiomis šalimis. Absolventai išskyrė ir norą aukštosiose mokyklose turėti galimybių dažnesnėms kritinį mąstymą bei argumentaciją lavinančioms diskusijoms.

 

Anglų filologijos srities tyrimas – tai tik Profesinės veiklos lauko tyrimo dalis, atlikta, įgyvendinant „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektą. Tyrimas buvo sudarytas iš Profesinio lauko apklausos, fokus grupių su Vilniaus universiteto ir Vilniaus pedagoginio universiteto anglų filologijos absolventais (bakalauro ir magistro laipsnio), diskusijų su darbdaviais (vertėjais ir mokytojais).

 

Toliau dirbantiems projekto ekspertams šie rezultatai padės matyti vyraujančias tendencijas darbo rinkoje. Jie yra stipriai orientuojantys, suteikiantys kryptį, siekiant įgyvendinti vieną pagrindinių projekto tikslų – pereiti nuo labiau tradicinio, Lietuvoje kol kas įsigalėjusio, požiūrio, kuris akcentuoja žinias ir studijų programos turinį, prie tarptautinio, akcentuojančio orientaciją į studentą bei jo darbo krūvį tam, kad numatomi studijų programos rezultatai būtų pasiekti.
 

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata