201020112012

Naujienos

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui

 

Rytoj, balandžio 27 dieną, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų bei su aukštuoju mokslu susijusių įstaigų atstovai kviečiami į Vilniuje vyksiančią pirmąją tarptautinę konferenciją „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) prioritetai ir iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui“. Ją organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

 

Pasak projekto vadovo, Vilniaus universiteto Akademinių reikalų prorektoriaus doc. dr. Juozo Galginaičio, šios konferencijos tikslas – ne tik supažindinti su Europoje sukauptos patirties panaudojimo galimybėmis, įgyvendinant Lietuvos aukštojo mokslo reformą. Čia kviečiamiems dalyviams jau bus pristatomi pirmieji preliminarūs nacionalinio projekto rezultatai, aptariama nauja studijų kredito samprata, pokyčiai, pasiūlytos gairės ateičiai.

 

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos, įtvirtinančios naują studijų kredito apibrėžtį, turėtų įsigalioti nuo šių metų rugsėjo 1-osios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Tačiau įstatymų leidėjas tik inicijavo šiuos procesus, palikdamas pačiai šalies akademinei bendruomenei surasti tinkamus įgyvendinimo kelius ir instrumentus. Tą ir turėtų padaryti savo rezultatus plačiajai visuomenei pirmą kartą pristatysiantis nacionalinis projektas, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.

 

Projekto dalyviai pripažįsta, jog visa ši „revoliucija“ – tai sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Juk, įgyvendinant Bolonijos tikslus ir kuriant bendrą aukštojo mokslo erdvę, vienas svarbiausių žingsnių – studijų programų pertvarka iš turiniu grindžiamų į programas, grindžiamas kompetencijomis ir siekiniais. Todėl ECTS diegime didžiausias dėmesys skiriamas kreditui kaip studento darbo laiko ir siekiamų rezultatų dermės matui. Programos kūrimas turėtų tapti komandiniu darbu, grindžiamu konsultacijomis, diskusijomis ir bendradarbiavimu. Taip pat negali būti pamirštas ir savarankiškas darbas, be kurio neįsivaizduojamos sėkmingos studijos.

 

 

Į tarptautinę konferenciją kviečiantis projektas prasidėjo 2009 m. rugsėjo mėnesį ir truks iki 2012 m. vasario. Tikimasi, kad jo metu sukurta ECTS nacionalinė koncepcija taps nacionaliniu teisės aktu ir bus taikoma visose Lietuvos aukštosiose mokyklose kaip vienas iš studijų kokybės užtikrinimo būdų, o taip pat tarptautiniam bendradarbiavimui, skaidresniems ir paprastesniems akademiniams mainams. Įdiegus šią sistemą, Lietuvos aukštojo mokslo institucijos bus labiau matomos, tai padės joms dalyvauti Europos akademinėse iniciatyvose, palengvins lietuvių absolventų diplomų ir kvalifikacijų pripažinimą.

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata