201020112012

Naujienos

Europinis studijų kreditas - iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui

 

Šis pavasaris ir vasaros pradžia – intensyviausias laikas nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dalyviams. Akademinės bendruomenės nariams kyla klausimai, kaip dirbsime ir kuo pasikeis studijų organizavimas nuo naujųjų mokslo metų, kai 2011 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Todėl projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baiginėja dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.

 

Lietuva viena paskutiniųjų Europoje pereina prie bendros ECTS. Naujasis Mokslo ir studijų įstatymas atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei siūlo keisti iki šiol turėtą kredito suvokimą. Instrumentus šiems tikslams įgyvendinti pasiūlys šis nacionalinis projektas, dar vadinamas akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistemos kūrimo projektu.

  

Kam visa tai?

Pasak vienos projekto eksperčių, Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės dr. Žymantės Jankauskienės, esant lygiaverčiais Europos Sąjungos nariais, iškyla būtinybė bendrauti ir bendradarbiauti „ta pačia kalba“ ir aukštojo mokslo srityje. Tai palengvina ne tik studentų bei dėstytojų akademinį mobilumą, bet ir pagerina akademinės bendruomenės bei darbdavių „susikalbėjimą“. Tam privalu keisti požiūrį į studijų kultūrą, tarpusavio partnerystę, atsakomybės pasidalinimą tarp suinteresuotų grupių (studentų, dėstytojų, politikų, darbdavių). Ekspertės manymu, sunkiausia yra keisti stereotipinę elgseną, mąstymą (kalbant ir apie jaunus žmones), kas trukdo išlaisvinti kūrybinę mintį. Tuo pačiu, keičiantis mūsų aukštojo mokslo kultūrai, galima tikėtis ir studentų iš užsienio, norinčių studijuoti Lietuvoje.

 

Kita vertus, projekto ekspertai pabrėžia, kad jau esama užsienio patirtis šį darbą palengvina, suteikia tikėjimo jo sėkminga baigtimi. „Labai džiaugiuosi, kad šiame projekte mes turime užsieniečius ekspertus. Vien žiūrėjimas į tuos pačius dalykus kitu kampu leido suvokti, kad sunkiausia yra pakeisti žmonių mąstymą ir, žinoma, pirmiausia mūsų pačių, - teigia viena projekto eksperčių Vilniaus pedagoginio universiteto lektorė Jurga Cibulskienė. – Jei mes negautume patirties iš kitų šalių, organizuojant savo aukštąjį mokslą, vargu, ar mes galėtume atnaujinti ar parengti naujas programas ne vien dėl to, kad taip reikia, kad „tai nuleista iš viršaus“, bet taip, kad jos taptų konkurencingos ne tik Lietuvoje, bet ir Europos kontekste.“

 

Tarptautinė aplinka, darbo rinka ir studentas

Kalbant apie tarptautinę erdvę, Vilniaus universiteto Chemijos fakulteto prodekanas doc. Rimantas Raudonis pabrėžia, kad šis projektas neapsiriboja ECTS sistema. Jis propaguoja Tuning idėjas, kurių svarbiausia – visą laiką matyti studentą, jo poreikius, jo kelią į darbo rinką. Vis dėlto, šio kelio į darbo rinką metu, nebūtinai dalykinės kompetencijos yra svarbiausias įsidarbinimo veiksnys. Dažnai būtent bendrosios kompetencijos lemia karjeros sėkmę. Ir šis dalykas tokiai į praktiką orientuotai grupei, kaip chemikai, buvo, jų žodžiais tariant, bene didžiausias atradimas.

 

Projekte dirbantys medikai taip pat pritaria, kad europinės Tuning idėjos yra tik pradžia. „Esmė – atsigręžti į studentą, jo poreikius, taip pakeisti studijų procesą, kad pradėtumėme rengti absolventus, kurie puikiai ir greitai gebėtų adaptuotis nuolat kintančiame šiuolaikiniame pasaulyje,“ – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis. Jo manymu, ateityje teks susidurti su tam tikru dėstytojų pasipriešinimu, kadangi naujovių įvedimas daugumai reiškia, kad praeityje buvo dirbama blogai.

 

„Bet viskas yra ne taip. Praeityje dėstytojai dirbo puikiai, bet aplinka, pasaulis pasikeitė ir tradicinis studijų modelis, nors ir realizuojamas geriausiai įmanomu būdu, nebetenkina dabarties poreikių. Orientavimasis į studentą nereiškia, kad niekinama viskas, kas buvo iki šiol. Atvirkščiai – tai sudaro pagrindą dar geriau realizuoti studijas. Taigi, šis projektas – tik didelio proceso pradžia. Tikiuosi, kad mūsų grupės nariai sugebės įtikinti savo bendradarbius apie pokyčių svarbą ir esmę, o parengti dokumentai – padės visiems norintiems gauti pagrindinės informacijos,“ – įsitikinęs prof. A. Tamelis.

 

Sujudimas vardan kokybės

Pasak menų grupės atstovo, Vilniaus Dailės akademijos prorektoriaus doc. Sauliaus Vengrio, bandant atsakyti, kas gero projekte jau padaryta, pirmiausia, kas ateina į galvą – tai sujudinta didelė visos Lietuvos aukštųjų mokyklų žmonių dalis. Nors, jo nuomone, ECTS pagrindinė idėja yra gerų sąlygų laisvam studentų judėjimui visoje Europoje sudarymas, tačiau projekte ši idėja pasukta studijų kokybės Lietuvoje gerinimo linkme. Vien visuotinis kalbėjimas apie kokybę jau yra žingsnis kokybės gerinimo linkme.

 

 

Šiame 2,5 metų trukmės projekte ECTS metodikos pritaikomumas bus patikrintas aštuoniose studijų kryptyse. Skirtingų sričių ekspertai dalykinėse grupėse kuria prielaidas „susikalbėjimui“, nes dažnai aukštojo mokslo institucijų atstovai, nors ir atstovaudami tą pačią studijų kryptį, turi skirtingas patirtis. Įvairių sričių specialistų baigia rengti krypčių kompetencijų plėtotės aprašus ir demonstracinius studijų programų aprašus, kurie leis atnaujinti studijų programas, o taip pat pasitarnaus užtikrinant studijų nuoseklumą tarp skirtingų aukštojo mokslo institucijose vykdomų programų.

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata