201020112012

Naujienos

Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Vakar seminare pristatyti tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir vertinant bendrąsias kompetencijas pirmoje vietoje yra dalykinės žinios ir savo profesijos supratimas. Toliau besirikiuojantys ir kaip svarbiausiais universaliais (t. y. nepriklausomai nuo profesinės veiklos srities svarbiais) buvo išskirtas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, bendrauti, darbo organizavimo įgūdžiai bei inovatyvumas.

Lapkričio 16-19 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai kviečiami į nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinį seminarą. Jo dalyviai, kartu su užsienio ekspertais, susipažins su rengiamų dokumentų tarpiniais rezultatais. „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ projektas siekia užtikrinti vienodą krūvį tą patį dalyką skirtingose aukštojo mokslo įstaigose besimokantiesiems ir palengvinti studentų mokymosi rezultatų perkėlimo procesą.

Spalio mėnesį medicinos ir visuomenės sveikatos kryptis atstovaujančių mokslininkų darbo grupė, lankėsi ir užsienio patirties sėmėsi Edinburgo universiteto medicinos mokykloje (Škotija). Tai viena labiausiai pažengusių savo srities ekspertus ruošiančių mokyklų Europoje, galinti pasidalinti ilgamete patirtimi, diegiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS).

Vilniuje susirinkę akademinės visuomenės atstovai aptarė pirminius projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dokumentus. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kiek kitokią kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. Lietuvoje vykstančio nacionalinio projekto tikslas – surasti minėtus instrumentus ir būdus.

Lietuvos aukštosioms mokykloms vykdant naują, nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su įvairių specialybių absolventais ir darbdaviais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Tokio pobūdžio tyrime dalyvavo ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.
Vidūnas Gelumbauskas

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, pabrėžia projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją ekspertas, Mykolo Romerio universiteto prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas. ECTS yra į studentą orientuota studijų sistema, kurioje lemiamu dalyku darosi ne tai, ką dėstytojas gali ir yra linkęs išdėstyti, o tai, ką per studijoms numatytą laiką studentas turėtų išmokti ir gebėti atlikti.

2010-09-01
Už lango - rugsėjo 1-oji

Naujaisiais studijų metais visai akademinei bendruomenei linkime visur ir visada siekti tik aukščiausios kokybės, surasti laiko ieškojimams ir atradimams ir drąsiai pasitikti naujus iššūkius ir kliūtis.
Tobulinkime vieni kitus, drąsinkime vieni kitus, šypsokimės vieni kitiems šiandien ir visada!
Visiems prasmingų mokslo metų!

Sakoma, kad geriausiai suprasti problemą ir ją spręsti galima tik pačiam akis į akį su ja susidūrus. Mano darbas man suteikia galimybę tarsi iš vidaus pažvelgti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, joje vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas. Mano galva, vienas aktualiausių ir daugiausia permainų žadantis yra vieningos, daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančios, kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje.

Lietuvoje dažnai girdime skambant pavojaus varpus, skelbiančius, kad aukštojo mokslo sistema nežengia progreso keliu. Lietuvos aukštojo mokslo kritikai teigia, kad praraja tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų vis didėja. Nenoriu sutikti su tokiais drastiškais teiginiais, nes tikiu, kad jau dabar esame vos per kelis žingsnius nuo kelio, kuriuo turėtų eiti mūsų aukštasis mokslas.

Vykstant priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, vis dažniau kyla diskusijos apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas. Kokius studentus ir būsimus specialistus rengsime ir kokiais rengimo principais vadovausimės priklauso ir nuo beįsibėgėjančio nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“, įsitikinęs jo vadovas, Vilniaus universiteto prorektorius doc. dr. Juozas Galginaitis.
D. Savičiūtės nuotr.

Belgijoje dvi dienas trukusios stažuotės metu Lietuvos akademinės visuomenės atstovams pristatytos Europos Komisijos nubrėžtos aukštojo mokslo politikos gairės, dar kartą diskutuota dėl Bolonijos deklaracijos veikimo, aptartos kitos svarbiausios su studijomis susiję gairės, rekomendacijos, kuriant naująją vieningą nacionalinę kreditų sistemą. Lietuvos ekspertai taip pat lankėsi ir viename stipriausių Europos universitetų Gente (Ghent, Belgija), kur jau du dešimtmečius ši sistema sėkmingai funkcionuoja, dalijosi patirtimi, aptarė Lietuvos švietimo sistemos laukiančius bendruosius iššūkius.
VU archyvo nuotr.

Studijų siekiniais grindžiamas mokslas – tai globalaus judėjimo dalis ir visų Europos aukštųjų mokyklų tarpusavio susikalbėjimo būdas, tuo įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) projektų vadovas dr. Robert Wagenaar.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą.

Šiandien prasidėjo naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras, pristatysiantis pirmuosius projekto rezultatus.
VU archyvo nuotr.

Lietuva, viena paskutiniųjų pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS).

Lietuvos aukštosioms mokykloms pradedant naują, nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, paskutinėmis sausio dienomis pirmą kartą darbui sukviesta speciali tyrėjų grupė.

Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas pripažįsta, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui.

Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS) – tai vieninga sistema, prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m.

Naujaisiais mokslo metais Vilniaus universitetas kartu su partneriais pradeda nacionalinės reikšmės projektą „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“.
Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata