201020112012

Naujienos

Nauja kredito samprata užkirs kelią studentų diskriminavimui

Lietuvos aukštosios mokykloms įsijungiant į naują, nacionalinės reikšmės projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, Vilniaus kolegijos direktorius Gintautas Bražiūnas pripažįsta, jog kuriama sistema turėtų padėti užkirsti kelią studentų, baigusių kolegijas, diskriminavimui.


Tarp kolegijų absolventų universitetinės studijos ypač populiarios - beveik 20 proc. Vilniaus kolegijos studentų norėtų tęsti studijas populiariausiuose Lietuvos universitetuose. Tačiau dėl akademinių rezultatų vertinimo neatitikimų, kolegijas baigusieji dažnai skundžiasi atsiduriantys akligatvyje. Paradoksalu, tačiau tiek atskirų aukštųjų mokyklų, tiek net ir skirtingų tos pačios institucijos padalinių to paties dalyko kredito samprata skiriasi. G.Bražiūno įsitikinimu, aukštajam mokslui vis labiau tampant tarptautiniu, o nacionalinei dimensijai mažėjant, sunku būtų išvengti painiavos, atsisakius įsilieti į vieningą Europoje vyraujančią sistemą. „Pamažu pereisime prie to, kad kolegijų studentai nejus diskomforto dėl savo išsilavinimo- juk turėtų būti nesvarbu, kolegiją esi baigęs ar universitetą. Tai negali turėti reikšmingos įtakos, tolimesnio mokslo planavimui Lietuvoje ar užsienyje, - sako G. Bražiūnas.


Įgyvendinant ECTS projektą, nemažai diskusijų akademinėje bendruomenėje kelia studentų pasiekimų vertinimai, mat dažniausiai įvertinamas tik galutinis rezultatas, visiškai neatsižvelgiant į įdėtas pastangas, einant rezultato link. G. Bražiūnas siūlo numatyti tam tikras ribas, kurios būtų siekiamybė, arba žemiau kurios nebūtų galima kristi – ji turėtų tapti vienoda visiems. Tačiau susitarus dėl rezultato, pats procesas negalėtų būti diskriminuojamas. Todėl nebūtų diskriminuojami ir tie, kurie baigė kolegijas, bet geba tiek pat, kiek ir universitetinių studijų absolventai.


Lietuva, viena paskutiniųjų pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Prieš įgyvendinant naująjį projektą, Lietuva bei Skandinavijos šalys turėjo nacionalines kreditų sistemas, apimančias keturiasdešimties valandų studijų savaitę. Tuo tarpu europinė sistema įpareigoja studijų savaitę ilginti iki 60-ties valandų. Naujasis LR mokslo ir studijų įstatymas įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą. Projektas, dar vadinamas akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema, tęsis 2,5 metų. Jame dalyvaus dešimties pagrindinių Lietuvos universitetų, dviejų kolegijų ir kitų aukštųjų mokyklų ekspertai – beveik 200 skirtingų sričių specialistų.
 

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata