201020112012

Naujienos

Užsienio ekspertas dr. Richard Whewell. Tai kas tai yra europinis kreditas ir kam jis reikalingas?

 

Pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą nuo šių mokslo metų pradžios numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Apie Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS), prie kurios bando pereiti visa Europa nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., Lietuvoje vis daugiau diskutuojama iš esmės. Lietuvoje vykę tarptautiniai tęstiniai mokymai aukštųjų mokyklų atstovams buvo skirti ne tik šiuo metu ruošiamos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos nacionalinės koncepcijos pagrindinių principų bei diegimo patirties pristatymui, bet ir diskusijoms apie konkrečius studijų programų kūrimui svarbius aspektus. Vieną jų – studentų darbo krūvio apskaičiavimą ir ECTS kredito santykį – išsamiau pristatė Lietuvoje viešėjęs Strathclyde universiteto (Jungtinė Karalystė) dėstytojas dr. Richard Whewell.

 

Europinis kreditas – tai studento darbo laikas

Bolonijos proceso inicijuota kaita kreditų perkėlimo sistemą (taikytą tik judriems studentams) pavertė kreditų kaupimo sistema (taikoma visiems). Šiuo metu tai yra standartinė sistema, taikoma visoje Europos Sąjungoje, išskyrus Jungtinę Karalystę ir Turkiją.

 

ECTS pagrindu laikomas ne studijų harmonizavimas (suvienodinimas), o skaidrumas, aiškumo įvedimas. Todėl kaip vienu pagrindinių atskaitomybės dalykų tapo 60 kreditų per metus. Tai yra sutartas, o ne kažkoks magiškas skaičius, panaikinęs anksčiau vyravusį chaosą. Ir tai yra skaičiavimas, kai visa sistema orientuota į studentą. Anksčiau mes kalbėjome apie mūsų darbo valandas, o dabar turime kalbėti apie studentų darbo laiką. Kreditai priskiriami kiekvienam dalykui ir suteikiami už visą studento darbą po to, kai tas darbas sėkmingai įvertinamas. Juk pats įvertinimas nustato studijų siekinių įsisavinimą.

 

Deja, bet ECTS nesusijęs su personalo darbo krūviu – ši sistema neparodo dėstytojo svarbos procesui. Atvirkščiai – ji teigia, kad studentai gali mokytis ir nesėdėdami priešais dėstytoją (seminarai, konsultacijos, užduotys, projektai, nedidelės grupės, bibliotekos, užduota perskaityti medžiaga, savarankiškas darbas, praktikos darbas ir pan.). Juk turbūt pagrįstai kyla klausimas, ar visada paskaitos laiką išnaudojame tinkamiausiai? Kaip ir pagrįstai, tokiu atveju, kiekvienam mano kolegai kyla klausimas, kaip paskaičiuojamas dėstytojo darbo laikas ir už ką jiems galėtų būti mokama? Deja, bet ECTS apie tai nekalba. Tik... ar Jums mokama už daugelį kitų kasdienių dalykų taip tiksliai, kaip norėtumėte?

 

Svarbiausia – studentų intelektas ir motyvacija

Visi mes, ruošdamiesi dalykui, paskaičiuojame, kiek valandų kam skirsime. Paprastai sąlyginai daug laiko paliekame auditoriniam darbui, kurį, žiūrint ECTS akimis, dažnokai pagal duotą kreditų skaičių reiktų sumažinti. Taip pat numatome krūvą literatūros, kurios perskaitymo greitį tarsi ir galime paskaičiuoti pagal įvairias formules. Tik ar galime pasitikėti vien mūsų teoriniais paskaičiavimais ir formulėmis? Ar mes, ruošiantieji studijų programas, tuo tikime? Nelabai! Juk svarbiausia – studentų intelektas ir motyvacija! Nė vienas studentas nesilaikys mūsų iš anksto suplanuotų valandų. Todėl ir negali būti aiškinama, kad tai yra „vidutinės“ valandos. Geriausiu atveju, tai yra „galimos“ arba „rekomenduojamos“ valandos – naudokite tai tik kaip gaires galvodami, kiek reikia įdėti darbo, ir siekdami išvengti perkrovimo.

 

Nebijokite keisti ir keistis!s

Tai kaip tuomet paruošti gerą programą, atitinkančią ECTS ir konkrečią studijų situaciją konkrečioje šalyje? Jau daug metų siūlau ir rekomenduoju – sudarydamas pirmąjį studijų programos planą, numatykite darbą remdamasis savo patirtimi. Ir nuolat tikrinkitės: remkitės personalo pastebėjimais ir studentų išsakoma nuomone. Nebijokite keisti ir keistis! Norint, kad būtų atspindimas tikrasis darbo krūvis, gali tekti perskirstyti darbo laiką ir užduotis – ir tai tikrai nieko blogo. Tokiu atveju, gali netgi tekti sumažinti savo, kaip dėstytojo, lūkesčius ar keisti mokymo metodus. Tam tereikia komunikavimo su kolegomis, t. y. komandinio darbo, ir pačių aktyvių studentų įsitraukimo. Studentai vargu ar gali pasakyti tikslų išdirbtų valandų skaičių, tačiau jie tikrai nepamirš nurodyti, kai būna perkrauti darbu. Kita vertus, nereiktų pamiršti, jog darbas komandoje nėra įsisavinta kultūros dalis. Todėl mums ir nelengva prie jo priprasti. Atvirkščiai – dirbti komandoje mums sudėtinga, tačiau neabejotinai – naudinga.

 

Su kreditų skyrimu labai glaudžiai susijęs vertinimas. Ne kreditų, o pažymių perkėlimas kiekvienoje šalyje susilaukė daug daugiau studentų pastabų. Pirmiausia, turi būti pateikiama išsami informacija apie vertinimo sistemą. Čia būtinas skaidrumas, tačiau vieningo pasiūlymo, kaip dėstytojui taikyti vertinimo skalę praktikoje jau neįmanoma duoti – daug kas priklauso nuo vietos kultūros. Ji gali skirtis priklausomai nuo katedrų arba taikant skirtingus vertinimo metodus. Ji tikrai skiriasi skirtinguose fakultetuose, pvz., humanitarinių mokslų ir gamtos mokslų fakultete. Ir jau beveik neabejotinai ji skirsis šalies mastu.

 

Taigi ECTS įgyvendinimas neišvengiamai visur kelia ir kels atkaklias diskusijas. Vis dėlto, kaip atpildas mūsų visų laukia geresnė mokymo ir mokymosi kokybė aukštojo mokslo institucijose.

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata