201020112012

Naujienos

Užsienio ekspertas sveikina Lietuvos akademinėje bendruomenėje vykstančius kaitos procesus

Lietuvos akademinei bendruomenei jau pristatyta Nacionalinės studijų kreditų sistemos koncepcija, pagrista pagrindiniais Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) principais. Prie to visa Europa bando pereiti jau nuo Bolonijos deklaracijos pasirašymo 1999 m., o Lietuvoje šie procesai įgavo kokybinį pagreitį prieš 2,5 metų prasidėjus nacionaliniam projektui „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“. Projektas jau pristato savo baigiamuosius rezultatus, tačiau prasidėję procesai, kaip tikisi jų iniciatoriai, neturėtų sustoti.

 

„Šiuo metu Europa kalba ir įgyvendina naują švietimo ir mokymo strategiją 2020 metams, pagrįstą jaunimo judumo skatinimu, mokymo poreikių nustatymu, švietimo ir mokymo tinkamumo darbo rinkai didinimu, todėl Jūsų pradėti procesai įgauna dar didesnę prasmę,“ – apžvelgdamas situaciją Lietuvoje sakė projekte dalyvavęs ekspertas iš Strathclyde universiteto (Jungtinė Karalystė) dr. Richard Whewell.

 

Užsienio ekspertas, kalbėdamasis su Lietuvos akademinės bendruomenės atstovais, dar kartą pabrėžė, kad ECTS pagrįsta orientacija į studentą. Tad reiktų pamiršti su kontaktinėmis valandomis susietus kreditus, o jų paskirstymą – sistemingai peržiūrėti. Taip pat labai svarbi šios sistemos dalis – akademinė laisvė. Todėl, vienok, daug sprendimų paliekama universitetams, iš kitos pusės, nebegaliam slėptis už „vienas dydis tinka visiems“ praktikos.

 

Vis dėlto, dr. R. Whewell siūlo nebijoti tokios kaitos ir naudotis ECTS kaip priemone, padedančia ugdymo procese visoms suinteresuotoms pusėms. „Juk ECTS glaudžiai susijusi su skaidrumu, o tai, savo ruožtu, studentams atskleidžia, ką jie gaus ir ko gali tikėtis, universitetams – kokius ir kiek pažengusius studentus rengia, darbdaviams – ką pas jį darbo prašantis asmuo moka, galiausiai – vyriausybei – kokią pridėtinę vertę jis kuria ir ar tai prisideda prie valstybės pažangos,“ – sistemos privalumus vardijo svečias iš Jungtinės Karalystės.

 

Jo manymu, Lietuvoje vykęs projektas tapo puikia sunkios, bet vertingos kelionės pradžia. Dabar belieka nuolat sekti pažangą, stebėti kokybės užtikrinimo procesus, nepamirštant to, kas jau išmokta, pasiekta. Kitos Europos šalys link savo studijų kreditų sistemos ėjo dešimtmečiais. „Galbūt Lietuva gali šį laiką sutrumpinti?“ – retoriškai, bet optimistiškai klausė ekspertas dr. R. Whewell.

Užklausa Spausdinti
ECTS blog’o anonsai

Naujienlaiškio prenumerata