Apie mus žiniasklaidoje

Nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, ruošianti Lietuvos chemikų ekspertų grupė dalyvavo dviejų dienų stažuotėje Stratklaido universitete (Glasgow, Jungtinė Karalystė). Tai vienas geriausių universitetų šalyje tiek pagal akademinę veiklą, tiek pagal mokslinius tyrimus.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai aptarė pirmuosius nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo kredito suvokimą, rezultatus.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Vakar seminare pristatyti tyrimo rezultatai atskleidė, kad net ir vertinant bendrąsias kompetencijas pirmoje vietoje yra dalykinės žinios ir savo profesijos supratimas. Toliau besirikiuojantys ir kaip svarbiausiais universaliais (t. y. nepriklausomai nuo profesinės veiklos srities svarbiais) buvo išskirtas gebėjimas priimti sprendimus ir spręsti problemas, bendrauti, darbo organizavimo įgūdžiai bei inovatyvumas.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lapkričio 16-19 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai kviečiami į nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinį seminarą, kuris vyks Vilniaus universitete. Renginio dalyviai, kartu su užsienio ekspertais, susipažins su rengiamų dokumentų tarpiniais rezultatais.

Spalio mėnesį medicinos ir visuomenės sveikatos kryptims atstovaujančių mokslininkų darbo grupė lankėsi ir patirties sėmėsi Edinburgo universiteto medicinos mokykloje (Škotija). Tai viena labiausiai pažengusių tos srities ekspertus rengiančių mokyklų Europoje, galinti pasidalyti ilgamete patirtimi diegiant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS).

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Vilniuje susirinkę akademinės visuomenės atstovai aptarė pirminius projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dokumentus. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija kiek kitokią kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų. Lietuvoje vykstančio nacionalinio projekto tikslas – surasti minėtus instrumentus ir būdus.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lietuvos aukštosioms mokykloms vykdant naują nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, padėsiantį suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius su įvairių specialybių absolventais ir darbdaviais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Tokio pobūdžio tyrime dalyvavo ir Lietuvos chemijos pramonės įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Giedrius Mažūnaitis.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lietuvos aukštosios mokyklos vykdo naują, nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Daugiau kaip 3 mėnesius su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais buvo aiškinamasi, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai. Kaip vyko tyrimas ir kokios pagrindinės pirminės problemos išryškėjo jame, kalbamės su viena pagrindinių tyrimo eksperčių, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros docente Rūta Žiliukaite.
Vidūnas Gelumbauskas

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, pabrėžia projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją ekspertas, Mykolo Romerio universiteto prorektorius doc. dr. Giedrius Viliūnas.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Medicinos fakulteto dekanas prof. Algimantas Tamelis įsitikinęs, kad naujosios aukštojo mokslo kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje paskatins daug teigiamų pokyčių – suaktyvės studentų ir dėstytojų bendradarbiavimas, bus peržiūrėtos studijų programos ir studentai įgis daugiau žinių, kurių jiems gali prireikti praktiniame darbe.

Sakoma, kad geriausiai suprasti problemą ir ją spręsti galima tik pačiam akis į akį su ja susidūrus. Mano darbas man suteikia galimybę tarsi iš vidaus pažvelgti į Lietuvos aukštojo mokslo sistemą, joje vykstančius pokyčius ir ateities perspektyvas. Mano galva, vienas aktualiausių ir daugiausia permainų žadantis yra vieningos, daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančios, kreditų perskaičiavimo sistemos (ECTS) įvedimas Lietuvoje.

Plačiau apie tai - pridedamame Lietuvos žiniasklaidos sąraše.

Lietuvoje dažnai girdime skambant pavojaus varpus, skelbiančius, kad aukštojo mokslo sistema nežengia progreso keliu. Lietuvos aukštojo mokslo kritikai teigia, kad praraja tarp Lietuvos ir Vakarų Europos universitetų vis didėja. Nenoriu sutikti su tokiais drastiškais teiginiais, nes tikiu, kad jau dabar esame vos per kelis žingsnius nuo kelio, kuriuo turėtų eiti mūsų aukštasis mokslas.

Apie tai daugiau - Lietuvos žiniasklaidoje.

Vykstant priėmimui į Lietuvos aukštąsias mokyklas, vis dažniau kyla diskusijos apie Lietuvos švietimo sistemą, reformą, perspektyvas.

Apie tai daugiau - Lietuvos žiniasklaidoje.
D. Savičiūtės nuotr.

Belgijoje dvi dienas trukusios stažuotės metu Lietuvos akademinės visuomenės atstovams pristatytos Europos Komisijos nubrėžtos aukštojo mokslo politikos gairės, dar kartą diskutuota dėl Bolonijos deklaracijos veikimo, aptartos kitos svarbiausios su studijomis susiję gairės, rekomendacijos, kuriant naująją vieningą nacionalinę kreditų sistemą. Lietuvos ekspertai taip pat lankėsi ir viename stipriausių Europos universitetų Gente (Ghent, Belgija), kur jau du dešimtmečius ši sistema sėkmingai funkcionuoja, dalijosi patirtimi, aptarė Lietuvos švietimo sistemos laukiančius bendruosius iššūkius.

Apie visa tai - Lietuvos žiniasklaidoje.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą, o tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų.
VU archyvo nuotr.

Studijų siekiniais grindžiamas mokslas – tai globalaus judėjimo dalis ir visų Europos aukštųjų mokyklų tarpusavio susikalbėjimo būdas, tuo įsitikinęs Tuning Educational Structures in World (Tuning) projektų vadovas dr. Robert Wagenaar. Jo manymu, netgi privalumu galime laikyti tai, kad šią sistemą įsivedinėjame vieni paskutiniųjų – tai tik leidžia išnaudoti kitų šalių patirtį ir nekartoti jų klaidų.

Apie visa tai - Lietuvos žiniasklaidoje.

Šiais mokslo metais Vilniaus universitetas kartu su partneriais pradėjo vykdyti nacionalinės reikšmės projektą ilgu pavadinimu „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“.

Ketvirtadienį ir penktadienį vyko naujojo nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, įvadinis seminaras.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos ir užsienio akademinės visuomenės atstovai diskutavo, kaip suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą. Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepasiūlo instrumentų.

Apie visa tai - Lietuvos žiniasklaidoje.

http://www4066.vu.lt/Apie_mus_ziniasklaidoje-5page
Spausdinti  Uždaryti