Naujienos

Šiuo metu Lietuvoje į nacionalinę aukštojo mokslo sistemą diegiama europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS, angl. European Credit Transfer System). Ji pagrįsta studento darbo laiku, reikalingu studijų rezultatų pasiekimui ir dalykinių bei bendrųjų kompetencijų įgijimui. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės dr. Žymantės Jankauskienės, naujoji sistema skatina įsisąmoninti, kad studijų kreditas – tai matavimo vienetas, kuriuo išreiškiama būtent studento mokymosi apimtis.

Šis pavasaris ir vasaros pradžia – intensyviausias laikas nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, dalyviams. Akademinės bendruomenės nariams kyla klausimai, kaip dirbsime ir kuo pasikeis studijų organizavimas nuo naujųjų mokslo metų, kai 2011 m. rugsėjo 1 d. pagal Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymą numatyta pradėti taikyti naująją kredito sampratą. Todėl projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“ ekspertai, aukštųjų mokyklų akademinės bendruomenės atstovai, baiginėja dokumentus, kurie turėtų tapti nacionalinės koncepcijos pagrindu.

Balandžio 28 - 29 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių studijų krypčių ekspertai kviečiami į nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, seminarą. Projekto dalyviai kartu su Tuning ekspertais studijų krypčių darbo grupėse aptars projektui rengiamų dokumentų tarpinius rezultatus, t. y. studijų programų demonstracinius aprašus, patikslins kompetencijų plėtotės aprašus.

Rytoj, balandžio 27 dieną, Lietuvos aukštojo mokslo institucijų bei su aukštuoju mokslu susijusių įstaigų atstovai kviečiami į Vilniuje vyksiančią pirmąją tarptautinę konferenciją „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) prioritetai ir iššūkiai Lietuvos aukštajam mokslui“. Ją organizuoja nacionalinio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ vykdytojas Vilniaus universitetas.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose nėra visiška naujovė, teigia projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją ekspertas, Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius strateginei veiklai doc. dr. Saulius Vengris. Ši sistema vienokiu ar kitokiu pavidalu Lietuvoje jau egzistuoja – skiriasi supratimas, požiūris, kokybė.

Šiuo metu Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys, pereina prie vieningos Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS). Naujasis LR Mokslo ir studijų įstatymas, kurio nuostatos dėl ECTS kredito turėtų įsigalioti jau nuo rugsėjo 1-osios, taip pat atitinka Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas bei įvardija visiškai kitą kredito sampratą. Jis tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą, tačiau nepateikia instrumentų. Tą ir turėtų padaryti nacionalinis projektas „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“, dar vadinamas tarptautinės akademinės bendruomenės tarpusavio susikalbėjimo sistema.
Nuotr. aut. Kamilė Žičkytė

2011-ųjų metų pradžioje Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) VI-ojo VU SA Parlamento posėdžio metu priėmė vieningą poziciją dėl šiuo metu Lietuvoje vykdomo projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimo ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas bei diegimas“. Studentų nuomone, šis projektas yra puiki galimybė kokybiniam šuoliui – įdiegiant naujus studijų programų sudarymo principus bei iš esmės nugyvenusią dėstymo sistemą pakeičiant į studentus orientuotu mokymusi.

Vasario 28 – kovo 1 dienomis Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių studijų krypčių ekspertai kviečiami į nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, seminarą. Jo dalyviai, kartu su užsienio ekspertais, aptars rengiamų dokumentų tarpinius variantus, t. y. atitinkamų studijų krypčių kompetencijų plėtotės aprašus, detalizuos studijų programų demonstracinių aprašų rengimo principus.

Atlikus Chemijos studijų krypties profesinės veiklos lauko tyrimą, paaiškėjo, jog darbdaviai didžiosios dalies šią sritį baigusiųjų absolventų universitete įgytą kvalifikaciją vertina gerai ir labai gerai (71 proc.), o vienomis svarbiausių laiko tokias bendrąsias kompetencijas kaip, kad žinių pritaikymas praktikoje, atsinešamų dalykinių žinių bagažas, organizuotumas, abstraktus mąstymas ir dėmesys kokybei. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame be chemijos specialistų dalyvavo dar septynias skirtingas studijų kryptis atstovaujantys absolventai ir darbdaviai. Buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos kompetencijos atitinka darbdavių lūkesčius.

Atlikus socialinio darbo srities absolventų ir darbdavių tyrimą, paaiškėjo, kad socialinio darbo profesinis laukas Lietuvoje šiuo metu apima tiek tiesioginį darbą su klientu, tiek organizacinį darbą, mokslinių tyrimų atlikimą, profesijos tobulinimo poreikį. Viso to svarbiausia ašis – kliento poreikių nustatymas, o tuomet jau – efektyvios socialinės pagalbos strategijų kūrimas ir plėtojimas. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame be socialinio darbo specialistų dalyvavo dar septynių grupių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius.

Lietuvos aukštosioms mokykloms toliau tęsiant nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, daugiau kaip 3 mėnesius buvo atliekamas tyrimas su darbdaviais ir įvairių specialybių absolventais. Vienos iš aštuonių tirtųjų grupių – visuomenės sveikatos – diskusijų su absolventais ir darbdavių apklausos rezultatai atskleidė, kokių žinių ir įgūdžių pasigenda jaunieji specialistai, naujai atėję į darbo rinką, ir ko iš jų tikisi priimantys darbdaviai.

Dabartinis LR Mokslo ir studijų įstatymas atitinka visoje Europoje pripažįstamas Bolonijos deklaracijos normas, įvardija kitokią kredito sampratą ir tuo pačiu siūlo griauti iki šiol turėtą kredito suvokimą. Kaip teigia projektą kuruojančios Švietimo ir mokslo ministerijos viceministrė Nerija Putinaitė, šiuo metu Lietuvoje vykdomo nacionalinio projekto, sieksiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, tikslas ir būtų surasti instrumentus bei būdus įstatyme numatytam perėjimui prie europinio kredito.

Vilniuje įvykęs projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ informacinis-mokymo renginys sukvietė visus aukštojo mokslo institucijų atstovus, kurie šiuo metu atnaujina studijų programas, naudojant struktūrinių fondų lėšas. Jis buvo skirtas ECTS kredito sampratos ir diegimo studijų programose aptarimui.

Atlikus Anglų filologijos srities absolventų ir darbdavių tyrimą, paaiškėjo, jog didžioji dalis (79 proc.) šią sritį baigusiųjų gerai ir labai gerai vertina universitete įgytą kvalifikaciją, o didžiausiu privalumu laiko puikų teorinį pasirengimą. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame be anglistų dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius.

Atlikus muzikos srities absolventų ir darbdavių tyrimą paaiškėjo, kad šios srities darbo rinkoje baigusiesiems svarbiausia turėti muzikos atlikimo gebėjimus, vadovavimo ir darbo komandoje įgūdžius bei profesionalų rekomendacijas. Tai atskleidė daugiau nei 3 mėnesius vykdytas iki šiol Lietuvoje didžiausias profesinės veiklos lauko tyrimas, kuriame dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius.

Lietuvoje ir toliau siekiama suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų kreditų perskaičiavimo sistemą, todėl daugiau negu 3 mėnesius buvo vykdoma apklausa, kurioje dalyvavo įvairių specialybių absolventai ir darbdaviai. Tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kokių specialistų reikia Lietuvos darbo rinkai, ar absolventų universitete įgytos žinios atitinka darbdavių lūkesčius. Viena iš tiriamų grupių buvo medicinos specialybės absolventai, turintys šeimos gydytojų specializaciją.

Lietuvos aukštojo mokslo menų srities ekspertai, dvi dienas praleidę Karališkoje Škotijos muzikos ir teatro akademijoje bei Glazgo menų mokykloje (Jungtinė Karalystė), dalijosi su kolegomis sukaupta patirtimi ir domėjosi naujausiomis meno edukacijos tendencijomis.

Nacionalinės reikšmės studijų kultūros kaitos projektą, kuris padės suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo institucijų kredito suvokimą, ruošianti Lietuvos chemikų ekspertų grupė dalyvavo dviejų dienų stažuotėje Stratklaido universitete (Glasgow, Jungtinė Karalystė). Tai vienas geriausių universitetų šalyje tiek pagal akademinę veiklą, tiek pagal mokslinius tyrimus.

Vilniuje dvi dienas trukusio tarptautinio seminaro metu Lietuvos aukštųjų mokyklų įvairių sričių ekspertai aptarė pirmuosius nacionalinės reikšmės kultūros kaitos projekto, padėsiančio suvienodinti Europos ir Lietuvos aukštojo mokslo kredito suvokimą, rezultatus.

Socialinio darbo, anglų filologijos ir informatikos studijų krypčių specialistai lankėsi Deusto universitete, esančiame Bilbao mieste Ispanijoje. Čia jie susipažino su universiteto, kuris vienas pirmųjų įsivedė visoje Europoje vieningą kreditų perskaičiavimo sistemą ECTS, patirtimi.

http://www4066.vu.lt/Naujienos-3page
Spausdinti  Uždaryti