Naujienos

Studijų kultūros kaita Lietuvoje: kryptis aiški, telieka nukeliauti

 

Lietuvos aukštajame moksle įtvirtinant Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemą (ECTS) svarbu patiems sau išsiaiškinti, kodėl kažką reikia keisti ir ką tai mums duos, pabrėžia projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų  programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas dr. Žilvinas Dambrauskas. Svarbu įvertinti pradedamų procesų kainą ir naudą bei tik tada apsispręsti dėl tęstinumo.

 

„Jau šiandien visuomenė iš mūsų tikisi, kad paruošime absolventus su geromis teorinėmis žiniomis ir praktiniais įgūdžiais, gebančius bendrauti ir dirbti komandoje bei integruotis į besikeičiančią aplinką. Kitaip tariant – laukia dinaminio studijų kokybės gerinimo, - sako ekspertas. – Norėdami tai pasiekti, mes turime sustoti galvoti apie dabar veikiančią sistemą ir daugybę mūsų veiklą ribojančių veiksnių: įstatymus, finansininius išteklius, tvarkingai sudėliotas prieš keletą metų (o gal ir dešimtmečių) mokymo programas. Laikas leisti sau pasvajoti, pradėti galvoti apie mokymosi pasiekimais grindžiamas studijas bei sukurti ir įdiegti naują metodiką, kuri daugeliu atveju perkelia atsakomybę ir iniciatyvą studentams, o dėstytojams suteikia daugiau kūrybinės laisvės ir padeda efektyviau išnaudoti darbo laiką.“  

 

Pasak medicinos studijų krypties atstovo, mokymasis tarsi žemėlapio skaitymas – galima turėti įvairaus detalumo žemėlapius, o galima – navigaciją, kuri tą žemėlapį perskaitytų žingsnis po žingsnio. Šiuo požiūriu dėstytojo misija tampa padėti studentams perskaityti legendą. Tai nėra lengva – reikia būti aktyviems, pasiruošusiems ir ieškoti daugiau nei vieno varianto.  

 

„Mums, dalyvavusiems šiame projekte, buvo suteiktos tam tikros išskirtinės galimybės praktikuotis: pamažu mokėmės formuluoti siekinius, kurti modulių ir programų aprašus, dirbti grupėse ir aiškinti tai, ką supratome, kitiems, - teigia doc. dr. Ž. Dambrauskas. – Labai geras, sveikintinas ir vienas svarbiausių dalykų, kad mes galėjome bendrauti ir dirbti kartu – diskutavome su kolegomis iš kitų aukštųjų mokyklų, parsivežėme patirtį iš užsienio universitetų, netgi kartu su kitų specialybių kolegomis radome bendrų problemų sprendimo būdų. Žmonės atėjo su labai skirtingomis patirtimis iš skirtingų vietų ir sunkiai dirbo, eidami susikalbėjimo link. Komunikuoti, aiškintis, kalbėtis – tai buvo pamokos, kurios, neabejotina, padės ir tolesniame bendravime su studentais.“

 

 

Abejojantiems šių kaitos procesų reikalingumu, ekspertas pateikia tokius akivaizdžius teigiamus pokyčius, kaip savarankiškumo link pakitęs mokymosi elgesys, aiškesnės nuorodos ir rekomendacijos studentams, galimybė tai, kas vyksta, įvertinti tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Jis sako, kad ne tik tarp studentų nelieka neigiamos reakcijos, bet pamažu net ir dėstytojų rezervuotą požiūrį keičia augantis entuziazmas, nes ir jiems norisi pokyčių. Pripažįstama, kad pradžioje tam reikia ir daugiau energijos, bet paskui geri rezultatai atperka. „Kadangi esame visuomenei atsakingi už studijų rengimą, o visuomenė yra svarbus veiksnys, lemianti pokyčius, tai pokyčiai, savo ruožtu, mums reikalingi ir net neišvengiami – tokia realybė,“ – įsitikinęs doc. dr. Ž. Dambrauskas.


http://www4066.vu.lt/Naujienos-74
Spausdinti  Uždaryti